Lietuvai tapus Europos Sąjungos (toliau – ES) nare, be abejonės, prekyba su ES valstybėmis narėmis tampa ypatingai aktyvi. Lietuvai ES tampa pagrindiniu prekybos partneriu ir investicijų šaltiniu. Šiandien Lietuva, kaip ir kitos valstybės narės, funkcionuoja kaip vieninga ekonomika, stimuliuoja prekybą tarp ES valstybių, didina produktyvumą ir konkurencingumą. Visų šalių vyriausybės savo svarbiausia misija laiko verslo aplinkos gerinimą. ES, kaip vieningas ekonominis darinys, yra pagrindinis Lietuvos užsienio prekybos partneris, todėl Lietuvos eksporto galimybes ir ekonominę plėtrą tiesiogiai įtakoja ekonominė situacija ES bei šalių narių ekonominio augimo tempai. Ir toliau augant Lietuvos ekonominės integracijos su ES laipsniui, ši ekonomikų sąveika turės tendenciją toliau stiprėti. Tapus ES vidaus rinkos dalimi atveria naujos galimybės Lietuvos verslui, tačiau kai kuriose srityse tenka atlaikyti išaugusią konkurenciją. Ypač yra ir bus susiduriama su kompleksiškais uždaviniais, integruojantis į Europos Sąjungos struktūras ir dalyvaujant įvairiose programose. Lietuvos pramonės įmonės palaipsniui prisitaikė prie sudėtingų tarptautinės veiklos sąlygų. Ženklus produkcijos eksporto augimas rodo pramonės konkurencingumo didėjimą. Norint pasinaudoti ES rinka, reikia toliau gerinti įmonių konkurencingumą, didinti naujų didelės pridėtinės vertės gaminių gamybą. Bendroje šalies pramonės įmonių realizuotojų produkcijoje lėtai auga naudojančios aukštos kvalifikacijos darbo jėgą, į mokslo tyrimus ir aukštas technologijas orientuotos pramonės dalis. Tai neigiamas veiksnys, kuomet pasaulyje ima dominuoti žinių pagrindu plėtojama ekonomika, kuris ateityje gali bloginti Lietuvos pramonės konkurencingumą.

Eksportas per tarpininkus vidaus rinkoje

Tarpininkų savoje šalyje paslaugomis paprastai naudojasi įmonės, kurios tik pradeda užsienio ekonominę veiklą. Netiesioginiam eksportui reikia mažesnių investicijų (nereikia gaišti užmezgant ryšius su užsienio partneriais, išlaikyti prekybos personalo užsienyje, tirti užsienio rinkos), be to, jis susijęs su mažesne rizika. Tačiau daugeliu atvejų netiesioginis eksportas susijęs su atsitiktiniu pardavimu galutiniams vartotojams užsienyje. Tarpininkų funkcijas atlieka įmonės, kurių pagrindinė veiklos sritis yra užsienio prekybos  operacijos, arba įmonių asociacijos, kurie specializuojasi užsienio prekyboje. Dažniausiai tarpininkų funkcijas atlieka didmeniniai prekybininkai, prekių perpardavėjai ar brokeriai. Prekių perpardavėjai superka prekes vidaus rinkoje, po to savo vardu parduoda jas užsienyje Šių prekybininkų gaunamas pelnas yra pardavimo ir supirkimo kainų skirtumas. Gaminių ar paslaugų pardavimus tarpininkui vidaus rinkoje galima prilyginti pardavimui vidaus rinkoje. Brokeriai veikia prekių biržose. Jie tik suveda pirkėją su pardavėju ir nuosavybės teisės į prekę neįgyja.

Eksportas pagal sutartį su užsienio pirkėju

Įmonei, pradėjusiai eksporto operacijas, reikia vengti ilgalaikių įsipareigojimų. Ji turi būti nepriklausoma nuo prekybos tarpininkų, kad galėtų bet kada nutraukti savo veiklą tose užsienio rinkose, kuriose patyrė nesėkmę. Gamintojas bus labiausiai nepriklausomas, kai jam pačiam pavyks užmegzti ryšius su galutiniu savo produkcijos vartotoju ar mažmeniniu prekybininku užsienyje. Palankus gamybininkui bus  variantas, kai jo produkcija galutiniam vartotojui pateks tik per vieną tarpinę grandį – prekių perpardavėją užsienyje. Užsienio rinkose prekių perpardavėjų funkcijas dažniausiai vykdo dileriai, distributoriai. Prekiaudamas per perpardavėjus, gamintojas mažiau rizikuoja nei prekiaudamas per atstovus, nes prekių perpardavėjai įgyja nuosavybės teisę į įmonės produkciją. Tačiau prekių perpardavėjai, sudarę su gamintojais išimtinės pardavimo teisės sutartis, gali blokuoti gamintojo įėjimą į rinką.

Eksportas per prekybos atstovybę užsienyje

Eksportuotojo ir jo atstovo interesų konflikto galima išvengti, jei eksportuotojas steigs savo prekybos atstovybę užsienyje. Bet eksportuotojo išlaidos prekybos atstovybei užsienyje steigti visiškai atsipirks tik tada, kai davimo apimtys bus pakankamai didelės. Be to, prekybos atstovybę įsteigti pajėgi tik finansiškai stipri įmonė. Eksportui per atstovą būdingos mažos pradinės komercinės išlaidos (išlaidos užsienio komandiruotėms, sutarties su atstovu sudarymo išlaidos), tačiau kintamosios komercinės išlaidos, didėjant pardavimo apimtims, auga labai sparčiai. Eksportui per prekybos atstovybę būdingos didelės pradinės komercinės išlaidos (pvz., žemės sklypo nuoma, pastatų statybos išlaidos), kintamosios komercinės išlaidos (prekybos personalo atlyginimas, reklamos išlaidos ir kt.), didėjant pardavimo apimtims, auga iš lėto.

Eksportas per atstovus užsienyje

Plečiantis ryšiams bei esant sudėtingai situacijai rinkoje, eksportuotojas bus suinteresuotas rasti užsienyje savo atstovą, kuris ten veiktų importuotojo vardu ir jo naudai. Prekybos atstovas priklauso didmeniniams prekybininkams ir nuosavybės teisės į gamintojo produkciją neįgyja. Gamintojas pasirašo sutartį su savo atstovu užsienyje ir jam suteikia teisę surasti prekybos partnerį. Atstovas pagal jam suteiktus įgaliojimus gali veikti kaip agentas, komisionierius, prekybos agentas,   prekybos namai. Su agentu gamintojas sudaro tiekimo sutartį, pagal kurią agentui gali būti suteikti šie įgaliojimai: surasti potencialius pirkėjus užsienyje ir pristatyti juos gamintojui, gamintojo   vardu   sudaryti kontraktą su pirkėjais užsienyje. Už paslaugas agentui mokamas nustatyto dydžio komiso atlyginimas, kuris sutartyje su agentu apibrėžiamas procentais nuo būsimų kontraktų vertės. Su komisionieriumi gamintojas sudaro komiso sutartį. Pagal ją komisionierius dažniausiai įpareigojamas surasti užsienyje pirkėjus ir savo vardu, bet gamintojo sąskaita sudaryti su jais prekybos kontraktus. Prekybos agentas turi teisę sandėliuoti ir parduoti saugomas prekes. Prekybos namai perduoda gamintojui užsienio pirkėjų užsakymus.