Lnks

Eksporto operacijos apima šalyje pagamintų prekių išvežimą iš jos ekonominės teritorijos bei paslaugų teikimą kitų šalių piliečiams ir ūkio subjektams. Įmonė eksporto operacijas gali organizuoti pati, nesinaudodama tarpininkų vidaus rinkoje paslaugomis, nors tarpininkai užsienio rinkoje gali būti arba gali eksportuoti savo produkciją per tarpininkus vidaus rinkoje. Eksporto operacijos, kai gamyba organizuojama įmonės padaliniuose užsienyje, o pagaminta produkcija eksportuojama į trečiąsias šalis, priskiriamos užsienio eksportui. Įmonės tarpininkų užsienio rinkoje funkcijas atlieka įmonės atstovai (agentai, delkrederė agentai, komisionieriai, prekybos agentai ar prekybos namai) ir prekių perpardavėjai (dileliai, distributoriai ar komivojažieriai). Eksportuotojas gali įsteigti savo prekybos atstovybę užsienyje.

Kai įmonė nori padidinti savo įplaukas be didelių tiesioginių investicijų savoje šalyje ir užsienyje, ji gali naudoti įvairias bendros veiklos sutarčių pagrindu formas. Bendradarbiaujant sutarčių pagrindu, sudaromos gamybos, licencijos, frančizo, valdymo, komplektinio objekto statybos arba ilgalaikės nuomos sutartys. Prekybos licencijomis objektai yra teisiškai apsaugota pramoninė nuosavybė ir praktinis patyrimas. Prekiaudama frančizais įmonė parduoda teisę naudotis jos vardu bei gamybos ir pardavimo organizavimo būdais. Valdymo sutarčių objektas yra valdymo patirtis. Vienas iš būdų pardavimo apimtims išplėsti ir konkurianciniam pranašumui išlaikyti yra komplektinių objektų užsienyje statyba. Statant įmonę, cechą ar gamybos liniją, kompleksiškai prekiaujama techninėmis priemonėmis ir paslaugomis. Komplektiniai objektai statomi rangos būdu. Ilgalaikės nuomos operacijų objektas yra kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas bei asmeninės paskirties ilgalaikio naudojimo prekės. Būtinas ilgalaikės nuomos operacijos dalyvis yra nuomojančioj i (lizingo) firma. Nuomojančioji firma įgyja turtą, jį pirkdama iš gamintojo, o po to jį išnuomoja. Sudarant ilgalaikės nuomos sutartį su partneriu iš užsienio, galutinis rezultatas, peržengiant valstybės sienas, yra prekių eksporto pakeitimas paslaugų eksportu. Kartu finansinių paslaugų eksportas yra prekių eksporto prielaida.

Užsienio investicijos – tai ilgalaikiai kapitalo įdėjimai į kokią nors ūkio šaką užsienyje. Pagrindiniai investicijų užsienyje tikslai yra įgyti konkurencinį pranašumą, įeiti į naujas rinkas, pasinaudoti pelno mokesčių lengvatomis ar net pervedamosiomis kainomis. Tiesioginės investicijos tai investicijos kreditų ar nuosavybės teisės forma į bendrą su vietos partneriais ar užsienio    kapitalo įmonę, kontroliuojamą užsienio investuotojo. Portfelinės investicijos – tai dažniausiai investicijos į užsienio įmonių, kuriose užsienio investuotojai neturi kontrolės, vertybinius  popierius. Visas užsienio kapitalo įmonės   turtas   priklauso užsienio investuotojams. Bendroje su vietos partneriais įmonėje dalis turto priklauso vietos partneriams.

Didelę įtaką prognozuojamai įmonės prekių pardavimo užsienio rinkose apimčiai turi tokie rinkos elementai kaip rinkos prieinamumas, rinkos talpumas, vartotojų jautrumas eksportuojamoms prekėms ir rinkos stabilumas. Rinkos prieinamumą visų pirma apibūdina valstybinio užsienio ekonominių ryšių reguliavimo priemonių sistema. Vienos užsienio rinkos gali būti atviros eksportuotojams ir užsienio investuotojams. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kokią pagalbą užsienio rinkose įmonei gali suteikti jos prekybos tarpininkai. Įėjimas į užsienio rinką neturi pareikalauti iš įmonės daug lėšų ir laiko. Vartotojų jautrumas eksportuojamoms prekėms parodo, kaip rinka priima įmonę, jos prekes ir vadovus. Vartotojas turi įprasti ir patikėti preke. Prekės ir įmonės įvaizdžiui rinkoje sukurti dažnai reikia didesnių investicijų negu naujoms technologijoms. Rinkos stabilumą makrolygyje apibūdina šalies ekonominės ir politinės situacijos stabilumas, mikrolygyje – pardavimo rinkų ir komercinių ryšių pastovumas.

Veikiant įmonei užsienio rinkose, gerokai išauga konkurencijos mastas. Padidėja tiek esamų, tiek potencialių konkurentų skaičius. Tarptautinėje prekyboje svarbu konkurentus grupuoti į tretinius ir užsienio, nes kiekviena grupė turi savų konkurencinių pranašumų. Vietiniai konkurentai gali turėti daugiau patirties ir gebėjimų užmezgant ryšius su vietinėmis institucijomis. Nuo konkurentų skaičiaus ir jų pasiskirstymo rinkoje priklauso konkurencijos struktūra (monopolija, oligopolija, monopolistinės konkurencijos ar tobulos konkurencijos rinka).

Prognozuojamoji įmonės prekių pardavimo konkrečioje užsienio rinkoje apimtis taip pat priklauso nuo įmonės ir jos konkurentų išlaidu marketingui. Įmonės išlaidos marketingui priklauso nuo to, kokios rinkos dalies ji siekia. Priėmusi sprendimą dėl rinkos dalies, įmonė kuri: marketingo programą ir numato galimą konkurentų reakciją į įmonėm pasirinktus marketingo programos elementus.

Tarptautinė prekyba iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti tiktai kaip teigiamas procesas, nes šalys tarpusavyje bendradarbiauja ir prekiauja tokiomis prekėmis, kurių gamybos kaštai būtų kur kas didesni gaminant jas savo šalyse. Tarptautinė prekyba yra naudinga abiems šalims, nors kita vertus, importuojamos prekės gali išstumti vietinių gamintojų prekes iš šalies rinkos ir tapti rimtais konkurentais. Investuojant į užsienio valstybių rinkas labai svarbu įvertinti įmonės galimybes jose, pasirinkti tinkamą rinką bei tai rinkai tinkančią prekę.